ab bc cd

Jūsų norai, mūsų - sprendimai.

Norint turėti gražią veją, neužtenka ją tik pjauti ir retkarčiais palaistyti. Reikia nepamiršti, kad veja - tai gyvi žoliniai augalai, kuriems reikia drėgmės, oro bei maisto medžiagų, apsaugos nuo ligų ir kitokios priežiūros.
Ko gero, daugelis žmonių yra girdėję apie vejos šukavimą bei aeravimą. Tačiau nedaugelis žno, kuo jie skiriasi ir kokiu tikslu atliekami.
Aeravimas, dar vadinamas vejos vėdinimu - įvairaus gylio ir dydžio durtinių arba pjautinių duobučių padarymas (vejos supjaustymas arba subadymas), atliekamas pagerinti dirvožemio struktūrai bei aeracijai (oro patekimui į šaknų zoną). Pagal aeravimo gylį gali būti atliekamas seklus (6 - 12 cm) arba gilus (20 - 30 cm) aeravimas.
Pats paprasčiausias būdas atlikti vejos aeravimą - subadyti ją šakėmis, specialiais batais ar kitais įrankiais. Didelielms plotams aeruoti naudojama traktorių tempiama ar savaeigė technika. Prieš vejos subadymą rekomenduojama ant vejos išberti smėlio (paskleisti 0,5 - 1 cm storio sluoksniu) dar geriau - sumaišyto su ceolitu. Patekę į plyšelius jie pagerina dirvožemio struktūrą, susidaro palankesnės sąlygos vystytis žolių šaknims. Paviršiuje likęs smėlis pagreitina žuvusių žolių mineralizaciją, suaktyvina mikroorganizmų veiklą. Pagrindiniai veiksniai sukeliantys dirvožemio sutankėjimą - intensyvus mechaninis poveikis (mindžiojimas),augavietės grunto granuliometrinė sudėtis (sunkesniuose dirvožemiuose augančias vejas aeruoti reikia dažniau).
Apibendrinant, vejos aeravimo nauda būtų tokia: sumažėja dirvožemio tankumas, į dirvožemį lengviau patenka oras bei vanduo, pagerėja anglies dvideginio ir deguonies apykaita vejos šaknims, suaktyvėja mikroorganizmų veikla bei pagerėja tiek šaknų vystymasis, tiek antžeminės augaų dalies augimas.

Vejos skarifikavimas(šukavimas) - apatiniame jos sluoksnyje susiformavusio veltinio išardymas ir pašalinimas. Veltinis susiformuoja iš apatinių žuvusių žolių lapų ir nesuskaidytų nupjautos žolės likučių. Plonas jo sluoksnis (iki 1 cm) yra naudingas, kadangi pridengia dirvą, sumažina vandens išgaravimą ir vėliau mikroorganizmų yra suskaidomas ir paverčiamas humusu bei mineralinėmis medžiagomis.

Jei veltinio sluoksnis pasiekia 2 cm ar daugiau, tai gali sukelti problemas. Jis sulaiko didelę dalį vandens, patenkančio kritulių pavidalu ar laistymo metu, lėtėja vandens infiltracija į dirvožemį, dirvoje ima trūkti deguonies, šaknys blogiau vystosi, veja auga prasčiau. Viršutiniam Tokiomis sąlygomis taip pat pagerėja sąlygos daugintis ligų sukėlėjams, dumbliams, samanoms, piktžolėms.
Mažuose plotuose, šukavimas, kaip ir aeravimas atliekamas įvairiais rankiniais įrankiais (dažniausiai grėbliais). Didesniuose sklypuose, naudojami benzininai (stumdomi ar savaeigiai) bei prie traktorių jungiami skarifikatoriai. Elektriniai skarifikatoriai dažniausiai gerai atlieka savo darbą tuomet, kai veltinis nėra storas ir žolė - visiškai sausa. Taip pat jo variklio galia turėtų būti nemažesnė nei 1500 W, priešingu atveju dirbti gali tekti ilgai ir nepatogiai.
Vejos skarifikatoriaus pagrindinė detalė - horizontaliai besisukantis velenas su 2 - 3 cm tarpais išdėstytais peiliukais (gali būti plunksnelės). Judėdami peiliukai išdrasko veltinį ir, šiek tiek, pačią veją (šukuojant neturėtų įsmigti giliau nei 3 - 4 mm).

Vejos skarfikavimo technika

Geriausias laikas šukavimui - ankstyvas pavasaris, dar prieš prasidedant ar tik prasidėjus žolių vegetacijai. Šiuo laikotarpiu iššukavus veją, suaktyvėja jos augimas, ji greitai sužaliuoja ir atgija. Veją vertėtų iššukuoti ir prieš žiemojimą, tuomet pavasarį negyvos žolės susidarytų mažiau, ji būtų lengviau pašalinama, sumažėtų žiemos ligų tikimybė. Veltinio storį stebėti ir reguliuoti reikėtų viso vegetacjos periodo metu.
Pagrindiniai veltinio formavimąsi lemiantys veiksniai - netinkamas žolės pjovimo aukštis, pernelyg sutankėjęs, rūgštus dirvožemis, didelis žolės kiekis, paliekamas po pjovimo (net ir mulčiuojant), vejos žolyno sudėtis (raudonieji, aviniai eraičinai turi daugiau lignino, todėl lėčiau yra).


Aeravimo, skarifikavimo bei kitų paslaugų kainos ( PDF dokumentas)

Pasidalinkite

Submit to FacebookSubmit to Google+Submit to TwitterSubmit to LinkedIn