ab bc cd

Jūsų norai, mūsų - sprendimai.

"Ar verta montuoti automatinę vejos laistymo sistemą?" Ne kartą girdėtas klausimas iš klientų, pažįstamų ar tiesiog smalsių, naujovėmis besidominčių žmonių. Tikriausiai būtų galima galvoti, kad atsakymą į šį klausimą nesunku rasti internete, kaip ir sužinoti apie laistymo sistemos trūkumus ir privalumus. Deja, tai nėra visiška tiesa, ypač svetainėse gimtąja kalba. Šiais laikas internetas tapo gana "komerciška" vieta, kur pinigai uždirba pinigus - moki už reklamą, parduodi produktą. Reklamos yra visur, net ten kur jos nenori :)
Žinoma, išimčių yra, ir ne vien forumuose. Taigi, atstovaudamas laistymo sistemų pardavėjų ir montuotojų pusę, kaip ir turėčiau sakyti, jog laistymo sistema yra absoliutus gėris, be jos jūs negalite gyventi nė minutės, užsisakykite dabar su 70% nuolaida ir gaukite vožtuvus sistemos valdymui nemokamai (nors juos ir taip gautumėte) :) Pabandykime šį kartą į laistymo sistemas pažvelgti ne TV parduotuvės požiūriu, bet bent kiek objektyviai (žinoma, kiek tai leidžia subjektyvi vieno žmogaus nuomonė :) ) Derėtų iš anksto pasakyti, kad aš laistymo sistema naudojuosi ir esu ja patenkintas. Mano manymu ją turėti verta, t
ačiau bandysiu pažvelgti ne vien iš teigiamos pusės.
Galbūt pirmiausia reikėtų iš vieno klausimo padaryti du: "Ar BŪTINA montuoti laistymo sistemą " ir "Ar VERTA montuoti laistymo sistemą?"
Atsakymas į pirmąjį klausimą mano nuomone būtų "Ne". Kodėl? Pirmiausia, tai nėra daiktas, be kurio jūs ar jūsų veja negalėtų išgyventi. Per metus Lietuvoje iškrenta vidutiniškai 675 mm kritulių. Pagal kritulių kiekį Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, nes ne visas iškritęs kritulių kiekis gali išgaruoti (Klimato žinynas, 1991). Lietuva nėra Kalifornija, Turkija ar Ispanija  - čia sausros (dažniausiai) netrunka mėnesį, du, tris ar daugiau. Veja nežus be drėkinimo sistemos - ji žus be vandens. Jei esate darbštus ir turintis laiko žmogus, savo veją, gėlynus ir šiltnamį galite palaistyti kilnojamu purkštuvu ar laistymo žarna, o gal net ir laistytuvu - tai gana įprasta daugelyje Lietuvos namų ūkių, ypač mažesniuose miesteliuose ar kaime. Tikėtina, jog prieš 30 ar 40 metų, >95% Lietuvos gyventojų nebuvo girdėję apie vejos laistymo sistemas ar juo labiau jas įsirengę (nebent savos gamybos primityvias, neskaitant žemės ūkio, šiltnamių kombinatų ir pan.). O veja augo, žaliavo ir nenumirė. Taigi, laistymo sistema nėra dušas ar praustuvas - nors tai irgi komforto įranga, fiziškai išsiversti be jos įmanoma
(nemaža pasaulio dalis išgyvena su dar mažiau komforto įrangos).
Laistymo sistemą reikia prižiūrėti, remontuoti , atnaujinti, paruošti žiemai ir t.t. Faktas. Ji dirba ir dėvisi taip pat kaip ir šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio, nuotekų ar kitos sistemos. Papildoma sistema - papildomos išlaidos. Logiškai mąstant - jei nėra sistemos - nėra ir kam  sugesti. Nebus ir kur išleisti papildomų pinigų.
Tikriausiai pagrindinis automatinės laistymo sistemos minusas - ganėtinai nemaža jos kaina. JAV gyventojai laistymo sistemas naudoja jau daugiau nei 50 metų. Jei jų kainos būtų kaip už Atlanto, kur vienas purkštukas kainuoja nuo $5-$10 (Lietuvoje analogiškas 4-6 kartus brangiau) ir gyventojų pajamos būtų bent panašios į tai, kas uždirbama ten - tikriausiai nedaugelis mūsų veją laistytume laikydami vandens žarną kepinant saulei ar tampydami purkštuvą po sklypą. Galbūt ir viešosiose erdvėse turėtume palaistytą veją. Įsirengti laistymo sistemą kainuoja, ir gana nemažai. Kol kas didelę sistemos išlaidų dalį sudaro komponentai (purkštukai, vožtuvai, valdiklis, vamzdžiai, jungtys ir kt.). Žinoma, šios dienos (2013 m.) aukštos kainos palyginus su '94 ar '06 metais jau yra pakankamai normalios. Montavimo darbai nėra itin sudėtingi, tačiau turi specifikos ir reikalauja žinių. Montavimo kaina paprastai būna ne daugiau 200-300 Lt/aras, arba 100 Lt/purkštukas (žiūrint, kaip dalinti), tad bendra sistemos kaina įsirengiant pačiam vargu ar sumažės 50%. Net ir nagingam "senojo tipo" lietuviui, mokančiam įvairių darbų, sistemos kaina ko gero išlieka viena iš pagrindinių kliūčių ją turėti.
Galbūt vertėtų paminėti dar vieną aspektą. Tai požiūris į veją ir bendrą kiemo vaizdą apskritai. Atsakymas į klausimą "Ko Jūs tikitės iš savo aplinkos, kokią norite ją matyti ir kiek darbo, laiko ir lėšų rengiatės tam skirti?" tikriausiai nulemia ar montuoti laistymo sistemą ar ne. Bendraujant su klientais tenka susidurti su labai įvairiais ir skirtingais žmonėmis. Atlikti aplinkos tvarkymo, vejos įrengimo, apželdinimo darbus yra tekę pas įvairių ir labai skirtingų profesijų, gyvenimo būdo, požiūrių žmones. Darbas: įrengti veją. Vieni žmonės klausia: "Kokios sėklos geresnės?", "Kaip dažnai reikia tręšti, pjauti, purkšti?", "Kokius darbus dar reikia atlikti, kad veja atrodytų gražiai?" ir pan. Kiti žmonės sako: "Ai, žolė, koks skirtumas, bele ne purvas..." Antrojo tipo žmonės dažniausiai nemontuoja laistymo sistemų..:)
Nuvykus pas klientą po kelių metų labai gerai matosi, kaip jis rūpinasi savo aplinka. Žmonėms, kurie nori turėti gražią, sveiką ir išpuoselėtą veją, laistymo sistema galima sakyti yra būtina, kadangi net ir labai besirūpinantys savo aplinka žmonėms tiesiog fiziškai negali skirti daug papildomo savo laiko vejos laistymui, tuomet kada jis yra būtinas. Per sausrą nelaistoma ar prastai laistoma veja paruduoja, išdžiūva, jai atsigauti reikia vandens ir laiko, todėl mėnesį ar du (priklausomai nuo pažeidimo laipsnio) tam tikri vejos plotai (pvz. pietinėje namo pusėje šalia trinkelių, arba kur plonesnis žemių sluoksnis) gali išdegti ir būti pliki. Veja - gyvas daiktas, jei neprisiveisia piktžolių, pliki plotai su laiku užsitraukia, kadangi žolės dauginasi šaknų atžalomis, bet bendras vaizdas kuriam laikui būna sugadintas.
Yra tekę matyti atvejų, kai žūva ir visas nelaistomos vejos plotas. Tokiu atveju žala būna kur kas didesnė, nei "pakepę" pakraščiai. Laistymo sistema - savotiškas draudimas, kad to nebus. Ypač tai aktualu sklypuose, kur augalinio grunto sluoksnis yra naujai suvežtas, jis nėra storas (mažiau nei 12-15 cm) ir pats gruntas nėra kokybiškas (prastų sorbcinių savybių). Vanduo jame greitai išgaruoja, nusidrenuoja į gilesnius sluoksnius arba yra išgarinamas vejos ir tuomet nesant papildomo dirbtinio drėkinimo žolė gali perkaisti ir žūti (garindama vandenį žolė atvėsta, palaiko gyvybei reikalingą temperatūrą, vandenyje taip pat yra pernešamos ištirpę maisto medžiagos būtinos jos gyvybei ir augimui palaikyti).
Taigi, jei norite žalios, sveikos ir gerai atrodančios vejos, nenorite žaisti su kilnojamais purkštukais ir laistymo žarna, taip pat norite draudimo nuo vienos iš gamtos negandų (sausros) ir prie viso to įrenginėjate veją ant plono atvežto derlingos žemės sluoksnio - automatinę laistymo sistemą įrengti būtina.
Jei veją pjaunate ir tręšiate retai, ji užima labai didelį plotą, ji skirta sutvirtinti šlaitams ar tiesiog kad kažkas augtų, jūs neteikiate jos vaizdui didelės reikšmės arba turite daug laisvo laiko ir įrangos esant būtinybei ją palaistyti - laistymo sistema tikrai nėra būtina. Trumpai apibendrinant atsakymą į šį klausimą - viskas priklauso nuo konkrečios situacijos augavietės būklės, vejos paskirties ir jūsų lūkesčių.

Apibendrinus neigiamoji pusė tokia: Lietuvoje ir taip sočiai lietaus ir pusmetis neaugimo periodo. Laistymo sistemą reikia suprojektuoti, sumontuoti ir prižiūrėti. Taip pat ji gali sugesti. Visa tai kainuos. Jei vejos plotas didelis (pvz. 50-100 arų), ji auga aplink sodybą, kurioje būnate savaitę per mėnesį, tolumoje ji susilieja su natūralia aplinka, pievomis, arba auga ant stataus šlaito ir jums tikrai nesvarbu, kad už 100 metrų nuo namo, ant plonesnio derlingo dirvožemio sluoksnio, užėjus gegužės mėnesio sausrai pusė aro vejos nudžiuvo - laistymo sistema nėra būtinai reikalinga. Taip pat, esant gerai augavietei, pasirinkus gerą sėklų mišinį, tinkamai įrengus ir prižiūrint veją, praėjus bent penkeriems metams nuo pasėjimo, kai augalų, dirvožemio mikroorganizmų ir stambesniųjų gyventojų ekosistemos po truputį ims atsikurti veja turėtų augti neblogai ir be papildomo laistymo. Galbūt su trumpais laikinais periodais, kai ji atrodys šiek tiek prasčiau, dėl drėgmės trūkumo. Juk daug metų žmonės puikiai gyveno ir be laistymo sistemų.

Išvada - nebūtina.

Galima pereiti prie kito klausimo. Ar VERTA montuoti automatinę laistymo sistemą? Mano manymu - verta.  Kadangi į pirmąjį klausimą atsakymas neigiamas, argumentai išdėstyti aukščiau tinka ir šiai daliai, pabandykime pažvelgti į automatinę laistymo sistemą iš kitos pusės ir suprasti tuos draugus, gimines ir kaimynus, kurie visgi investuoja į šį patogumą.
Patogumas. Pats svarbiausiais argumentas laistymo sistemos naudai. Jokių po visą sklypą išmėtytų vandens žarnų. Laistymas ten kur reikia, tada kada reikia ir tiek kiek reikia. Saulėtos vietos daugiau, pavėsis mažiau. Galimybė atidėti, užlaikyti, naudoti kelias programas ir intensyvumus.
Sistema įsijungia ir išsijungia pati, ją galima sureguliuoti pagal įsijungimo laiką ir laistymo trukmę, pagal dirvožemio drėgnumą taip pat pagal daug kitų parametrų (naudojant mini meteo stotelę). Automatinė laistymo sistema tinkamai veikia tada, kai jos nematote (geriausia laistyti naktį). Žinoma, kartas nuo karto, pažiūrėti ar viskas veikia gerai nepamaišytų, todėl yra galimybė paleisti ir rankiniu būdu.
Naudojant automatinę laistymo sistemą daug mažesnė tikimybė pjaunant žolę pajusti pamirštų laistymo sistemos dalių - jungčių, purkštukų ir kt.
Kaimynams neteks dalyvauti jūsų vejos laistyme, kol porą savaitėlių kaitinsitės prie jūros. Jums nereiks prašyti ir ieškoti, kas gali tuo užsiimti.
Laistymas naktį. Dėl mažesnio oro ir vandens temperatūrų skirtumo, augalams laistymas naktį sukelia mažiau streso. Nors vejai tai nėra itin pavojinga, bet dekoratyviems augalams, kai kuriems medžiams ar daržovėms tai gali nepatikti.
Kitas svarbus naktinio laistymo privalumas - gegužės ar rugpjūčio mėnesiais, kai kuriuose Kauno (tikėtina, kad ir kitų miestų) rajonuose, ypač naujesniuose, tolimesniuose, atsukus vandentiekio čiaupą 18 - 21 val. - vaizdas nedžiugina :) Kažkas nepaskaičiavo, kad grįžę po darbo, žmonės visame rajone laistys veją, sodą ir daržą. Naktį vandens sunaudojimas gerokai mažesnis, tad sistemos dirba efektyviai.
Laistymas - pagalba užtikrinanti nepriekaištingą vaizdą sode ar reprezentacinėje vietoje. Nors vanduo yra tik vienas iš sėkmingą augalų augimą užtikrinančių veiksnių - jis yra būtinas. Šilumos, tręšimo, pjovimo, skarifikavimo ir kitų veiksnių automatinė laistymo sistema pakeisti negalės, tačiau vandenį laiku ir vietoje užtikrins. Tai yra labai svarbu, jei kalbame apie itin kruopščiai prižiūrimą sodą, kuriame auga brangūs, reti ar priežiūros reikalaujantys augalai, o jūs esate dėmesingas ir net mažiausios smulkmenos, kylančios dėl nepakankamo drėkinimo ir gadinančios estetinį vaizdą, jums nepriimtinos.
Nereta problema, sausesniais periodais, išdžiuvę vejos viešosiose erdvėse ir šalia įvairios paskirties įmonių, įstaigų, organizacijų. Dažniausiai plotai būna dideli, atviri, vejos įrengimui ir priežiūrai nebūna skirtas didelis dėmesys ir neretai nesupranti, ar tai sėta veja, ar tiesiog pjaunama laukinė pieva. Jei valstybinio sektoriaus požiūris į tai dar suprantamas, nes skirti lėšų Lietuvoje dar yra kur ir be vejų laistymo, privačių įmonių savininkai tikrai galėtų ir turėtų pasirūpinti savo aplinka. Jei mūsų šalies gyventojams suprantama, kad sausrų metu pas mus žolė daug kur išdžiūva, o vėliau atsigauna, svečiams ar verslo partneriams atvykusiems iš užsienio pirmasis įspūdis apie aplinką gali likti ne pats geriausias, o antro šanso ją parodyti gali ir nebūti :) Daugelyje vakarų šalių žmonės įpratę matyti sutvarkytas teritorijas aplink įmones, ir nors tai tikriausiai nelemia verslo sėkmės, bet gerą įspūdį sudaryti padeda. Tendencija investuoti į aplinką po truputį matoma ir Lietuvoje, ypač tarp užsienio investuotojų.
Automatinė laistymo sistema gali padėti užtikrinti gerą vaisių ar daržovių derlių. Be jos sunkiai įsivaizduojami šiuolaikiniai šiltnamiai ar medelynai, o paprastam vartotojui namuose ji puikiai atliks savo funkciją tiek vejoje, tiek ir sode, darže, šiltnamyje, gėlynuose ir kitur. Šiais laikais komponentų ir valdymo įrangos pasirinkimas tinkamai projektuojant ir įgyvendinant leidžia pasiekti tikrai gerų rezultatų.

Beje, laistymo sistema puikiai integruojama ir į šiltnamį ar daržą net ir ten, kur nėra vandentiekio ir elektros, tad ten neteks būti kai viduje +35'C ar keltis 5 val. ryto.
Kartą teko tvarkyti nemažą (~ 1ha) laistymo sistemą netoli Kauno. Dirvožemis - lengvas priesmėlis, derlingas sluoksnis, ant kurio auga veja - 5-10 cm. Sistema neveikė nuo pavasario, apsilankėme iškart po sauso periodo vasaros viduryje, trukusio apie 15-20 dienų. Vaizdas prastas. Kol viską susiplanavome, susiderinome, ir pradėjome darbus praėjo beveik mėnuo (sistema buvo tvarkoma iš pagrindų). Veja po lietaus buvo jau atsigavusi, nors beveik mėnesį nebuvo ko pjauti. Tačiau medžiai, augantys sklype, vis dar ne. Klientas pasakojo, kad atsikrausčius į naują vietą, medžiai pradėjo augti tik tada, kai buvo sumontuota ir pradėta aktyviai naudoti laistymo sistema. Ir visi jos sutrikimai labai aiškiai matydavosi vien pažiūrėjus į medžius. Taigi vien vejos laistymu sistemos darbas nesibaigia.
Tinkamai suprojektuota ir įrengta sistema vėliau gali būti kitaip sureguliuota, patobulinta, išplėsta, ar pertvarkyta minimaliomis sąnaudomis.
Laistymo trukmė galutinai sureguliuojami pagal sklypą, metų ir paros laikus, veja ir kai kurie augalai laistomi purškiant iš viršaus, augalai kurie to nemėgsta - lašeliniu ar kapiliariniu būdu.
Viskas skamba pernelyg gerai? Juk už tai tiek ir sumokėjote :)
Nepaskutinėje vietoje šiuo metu yra ir dar vienas automatinės laistymo sistemos privalumas - vandens taupymas. Vejai reikia daug vandens (apie tai čia). Tipiškame nedideliame 5-7 arų vejos plote laistymo sistema veikia 1-2 val. per parą, arba 2-3 val. kas kelintą parą, priklausomai nuo aplinkybių (sklypo dydžio, dirvožemio, temperatūros ir kt.). Vienam laistymo ciklui, priklausomai nuo purkštukų kiekio, tipo ir sureguliavimo, gali būti sunaudota nuo vieno iki keleto kubinių metrų vandens. Tinkamai suprojektuotoje ir sureguliuotoje sistemoje visas jis papuola ten kur reikia. Per didelis vandens kiekis vienoje vietoje skatina trąšų ir maistingųjų medžiagų išsiplovimą nuo paviršiaus (angl. run-off) arba patekimą į gilesnius dirvos sluoksnius, kur veja jų nebepasiekia, bei patekimą į gruntinius vandenis. Naudojant laistymo sistemą to nenutinka, todėl, kad purkštukų laistomas plotas apima visą sklypą, o laistymo trukmė sureguliuojama pagal įvairius parametrus (purkštukų dydis bei kampas, dirvožemio tipas, saulė/šešėlis ir kt). Dar kartą pakartosiu, jog tai galioja tik tinkamai suprojektuotoms ir įrengtoms laistymo sistemoms. Jei vienoje laistymo zonoje bus vieta, kur visą dieną saulė ir vieta, kuri visada šešėlyje, rezultatas negali būti geras. Dar vienas laistymo rankiniu purkštuvu trūkumas yra tas, kad jo debitas (vandens kiekis) retai kada viršija 0,3 kub.m/h, kai tuo tarpu viena veikianti laistymo zona iš 4-7 rotorinių purkštukų per valandą išlieja 0,9-1,6 kub.m ir daugiau. Dažnas žmogus nestovi 2 ar 4 valandas su purkštuvu rankose, o tiek laiko reikėtų, sausrų metu norint tinkamai palieti veją ir augalus. Tai ypač svarbu vejai dygstant, nes neužtikrinus reikiamo vandens kiekio jauni daigeliai žūva ir vejos įrengimo linksmybės prasideda iš naujo. Kadangi laistymas rankiniu būdu dažniausiai vyksta dieną ar pavakary, kai saulė dar šviečia, didelė dalis vandens tiesiog išgaruoja. O kur dar nepalaistyti kampai ir kitos pamirštos zonos. Taigi ekonomijoje ir ekologijoje laistymo sistema - privalumas.
Apibendrinus - pagrindiniai laistymo sistemos pliusai: efektyvus, racionalus ir nepastebimas reikiamo vandens kiekio panaudojimas skirtingo tipo augalams laistyti, jums ir kitiems nematant ir nedalyvaujant, augalams tinkamiausiu metu. Iš viso šio netrumpo sakinio galima sudaryti lygybę: tinkamai suprojektuota ir gerai įrengta bei sureguliuota laistymo sistema = graži
(?) veja ir kiti augalai + sutaupytas laikas (klaustuką nubraukite jei nepamiršote laiku nupjauti ir patręšti :).

Dėl šių priežasčių automatinę drėkinimo sistemą montuoti nėra būtina, bet verta. Nors ir ne pigu, nors reikia prižiūrėti, nors ir gali sugesti - jei norite vejos, o ne pievos, per kurią nepriklausomai nuo sausros ar drėgnesnio periodo galėtumėte eiti basas ir nejausti diskomforto - laistymo sistemą turėti verta. Žinoma, ji neatstos nei trąšų, nei vejapjovės, nei saulės, nei šilumos, bet vieną iš svarbiausių sėkmingo augimo veiksnių užtikrins. Tik su viena sąlyga - jei ji bus tinkamai suprojektuota, sumontuota ir sureguliuota. Yra daug niuansų, dėl ko sistema gali neveikti tinkamai, tuomet vartotojas bus nepatenkintas, o pinigai išleisti veltui.

Žinoma, tai mano nuomonė, jūsiškė gali būti visiškai kitokia, bet laistymo sistemą aš naudoju ir tuo džiaugiuosi. Kaip ir naudojuosi kondicionieriumi. Nesvarbu, kad jis reikalingas mėnesį ar du, bet vasarą, kai karšta ir to nesinori, įsijungei ir jau smagiau. Nesvarbu, kad elektrą naudoja, ir prakiurti gali - nieko nėra amžino, ypač šiais laikais. Ir mokėti reikia už viską. Apie sistemų privalumus ir trūkumus galima kalbėti valandų valandas ir vis tiek vienareikšmiško atsakymo surasti nepavyks. Tai tas pats, kas elektriniai langai ir klimato kontrolė automobilyje, oro kondicionierius, geoterminis šildymas, protingų namų sistema, sūkurinė vonia arba pirtis su baseinu namuose. Vieniems prabangos dalykas, kitiems - būtinybė. Svarbu išsiaiškinti ko žmogus nori ir kiek už tai gali mokėti. Jei jam tai priimtina, vadinasi daiktas reikalingas, jei ne - išsiversti galima ir be jo.

Vytenis Gervinskas, 2013.

Pasidalinkite

Submit to FacebookSubmit to Google+Submit to TwitterSubmit to LinkedIn